Latviai taupo labiau nei lietuviai? Skirtumas slypi ne sumoje, o įprotyje

Kalbant apie taupymą, latviai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti atsargesni: jie dažniau renkasi paprastą, „po ranka“ laikomą pinigų atidėjimą. Tačiau naujesni Baltijos šalių apklausų duomenys rodo kitą vaizdą – lietuviai dažniau sugeba kas mėnesį atsidėti didesnę pajamų dalį. Tad tikras klausimas ne „kas taupo daugiau“, o kas taupo drausmingiau ir kokiu būdu.

Latviai dažniau renkasi paprastą taupymą grynaisiais

Latvijoje taupymas dažnai atrodo labai žemiškas: ne sudėtingi finansiniai produktai, ne investicinės schemos, o tiesiog pinigų atidėjimas. 2025 m. „Citadele“ grupės skelbtoje Baltijos šalių apklausoje nurodyta, kad Latvijoje populiariausias taupymo būdas buvo grynųjų pinigų atidėjimas – taip taupė 21 proc. gyventojų. Periodinį pervedimą į taupomąją sąskaitą rinkosi 16 proc., o taupymo tikslų išsikėlimą – 13 proc. respondentų.

Būtent čia ir atsiranda įspūdis, kad latviai „taupo labiau“. Jų taupymas labiau matomas kaip atsargumo refleksas: pinigai atidedami ne tiek dėl vieno didelio pirkinio, kiek dėl saugumo jausmo. Tai nėra agresyvus kaupimas, bet labiau kasdienis bandymas turėti rezervą.

Vis dėlto vien taupymo būdas dar neparodo, kas iš tiesų sukaupia daugiau. Grynųjų atidėjimas gali būti patogus, bet jis nebūtinai reiškia didesnes santaupas ar geresnę finansinę drausmę.

Lietuviai dažniau atideda didesnę pajamų dalį

Naujesni duomenys lietuviams palankesni. 2025 m. „Luminor“ užsakymu atlikta „Norstat“ apklausa parodė, kad daugiau nei penktadalis Lietuvos gyventojų – 23 proc. – kas mėnesį atideda daugiau nei dešimtadalį savo pajamų. Latvijoje tokią dalį pajamų sutaupo 14 proc., Estijoje – 17 proc. gyventojų.

Tai svarbus skirtumas, nes jis kalba ne apie deklaruojamą norą taupyti, o apie realų mėnesinį rezultatą. Jei žmogus kas mėnesį atideda daugiau nei 10 proc. pajamų, tai jau ne atsitiktinis likutis sąskaitoje, o įprotis.

Todėl teiginį, kad latviai taupo labiau nei lietuviai, reikėtų tikslinti. Latviai kai kuriose apklausose išsiskiria taupymo forma – pavyzdžiui, grynųjų atidėjimu. Tačiau pagal tai, kokia dalis gyventojų reguliariai atideda didesnę pajamų dalį, lietuviai atrodo stipriau.

Skirtumas – ne tik piniguose, bet ir taupymo logikoje

Įdomiausia tai, kad lietuvių ir latvių taupymas skiriasi ne vien procentais. Skiriasi pati logika. Latvijoje labiau matomas atsargus, paprastas rezervas. Lietuvoje ryškesnis tikslinis taupymas: pinigai dažniau siejami su konkrečiu pirkiniu, ateities planu ar finansine pagalve.

Tai paaiškina, kodėl viešojoje erdvėje gali atsirasti dvi skirtingos išvados. Jei žiūrime į kasdienį atsargumą, latviai tikrai gali atrodyti taupesni. Jei vertiname, kas kas mėnesį atideda reikšmingesnę pajamų dalį, pranašumas pereina lietuviams.

Dar viena svarbi detalė – santaupos nebūtinai reiškia saugumo jausmą. 2025 m. paskelbtas tyrimas rodė, kad lietuviai turi daugiau santaupų nei latviai ir estai, tačiau finansiškai saugūs jaučiasi tik apie trečdalis gyventojų. Tai reiškia, kad net didesnės santaupos nebūtinai pašalina nerimą dėl kainų, pajamų stabilumo ar netikėtų išlaidų.

Tikroji išvada nėra tokia patogi, kaip antraštė

„Latviai taupo labiau nei lietuviai“ skamba kaip aiški ir paprasta antraštė, bet realybė sudėtingesnė. Latviai kai kuriais atvejais atrodo atsargesni, ypač kai kalbama apie paprastą pinigų atidėjimą. Tačiau naujesnės Baltijos šalių apklausos rodo, kad lietuviai dažniau sugeba kas mėnesį atsidėti didesnę pajamų dalį.

Todėl tiksliausia būtų sakyti taip: latviai dažniau renkasi konservatyvų taupymo būdą, bet lietuviai šiuo metu atrodo stipresni pagal realiai atidedamą pajamų dalį. Ir tai yra kur kas įdomesnė išvada nei paprastas kaimynų palyginimas.